numirti

numirti
numir̃ti, numìršta, nùmirė 1. intr. SD68, R, K nustoti gyventi, netekti gyvybės: Kovoti ir numirt už liaudį tų teisių nieks negal atimt S.Nėr. Kad žmogus ir numiršta, darbai gyvena J.Jabl. Sugrįžęs gimtinėn šalin ..., neradau senio Vainoriaus: jo numirta praeitą rudenį V.Krėv. Sako, septynias aštuonias dešimtis sugyvenęs, baika, kad ir nùmirė Trgn. Kožnas, kuriam tiktai įkirto, numirti turėjo iš didžių sopulių I. Ar gyvas Bartuška? – Gyvas, kad negirdėt numìrusio Krsn. Jūs tėvas čia numirė Ad. Brakšt ir numirė Kv. Nùmirė šeši ar septyni Zt. Smerčiu numirsi OsG157. Gumbu numirė Ėr. Nelaiko čia tep baisiai žmogų, kad jau badu numir̃tų Pkn. Jei aš tavęs negausiu, rūpesteliais numirsiu KlpD25. Velug būčiau numirusi, ne kad jauna tekėjusi J. Oi gegute, gegutėle, kiek man metų (reikės laukti) lig užaugant, lig numirštant? J.Jabl. Nukris lapeliai – užaugs ir kiti, numirs močiutė – jau nebus kitos JD535. Kaip numirsiu, amžių gyvenęs, palaidokiat Šts. Koja šalta šalta kai numirusi ir taip dilga Skr. Numirėliai keliasi iš numirusių DP17. Trečią dieną iš nuomirusiųjų kėlėsi Mž21. Iš tę ateis sūdytų gyvų ir nuomirusių Mž586. Ar nebuvo kapų Egipte, idant mus nuvestumbei, jeib pustynėje numirtumbim? BB2Moz14,11. Numiręjie savuosius numirėlius pakas DP512. Jei galvijas (žvėris) numiršta, kurio valgyti valna yra ... BB3Moz11,39. Varlės numirė namuosu, dvaruosu ir ant lauko BB2Moz8,13. | Badu numirusius perus galima pažinti J.Krišč. Jei grūdas kviečio, impuolęs žemėn, nenumirs, jis patis liektis DP486. | prk.: Šaltuos miškuos numirę lapai šlama S.Nėr. Gipsas ... pražudo ... ypatybę rišimo akmenių, dėl to toks gipsas vadinasi numirusiu A1884,415. ^ Buvo jau numiręs ir uodegą išniręs J.Jabl. Nenumirę tie vagiai ir šiandie (vis dar yra vagių) Ad. Žmogus ir numiršti besimokydamas LTR(Vl). Dėl vienos ligos nenumirsi KrvP. Kai numiršta, tai visi geri Ds. Lokys numirė, mesk ir trimitus B. Numirė meška, atliko dūdos LMD. Numirsi – nenusineši Sln. Kur gyveni, te namai, kur numirsì, te kapai Trgn. Ką numirę valgysim? (sakoma juokiantis iš per daug rūpestingo) Grž. Ir numirsme – laiko neturėsme NžR. Nebus čėso ir numirt Ds. Ar žmona nùmirė, ar pirtis sudegė – vienas ir tas pats Mlt. Kad aš i numirsiù, tavos duobės neužgulsiu Lz. Jaunas gali numirtie, o senas turi numirtie Tat. Atsiminė numìręs persti (sakoma, kai kas po laiko atsimena nepadaręs kokio darbo) Krž. Ale ir balsas jo – iš numìrusių prikeltų Ds. Kas tau, kad tu kap iš numirusių prisikėlęs? Plv.
numirtinaĩ adv.: Abimelechas buvo perleistu (nubaustas) numirtinai (myriop) I. | refl. Jdr, Jrb: Vargo ilgus metus, kol nūsìmirė Vn. Jis vargšas greit nusimirė peršalęs VšR. Vaičaitis jaunas nusìmirė vyras Snt. Gainiojos, gainiojos panas visą amžių ir benusimirė Šts. Nors nusimir̃s šiltai (gyvendamas šilumoje) Ėr. Šešis vaikus paauginau, vyras nūsìmirė Grdm. Ir atsitiesė numiręsis, ir pradėjo kalbėti MP330. ^ Numirkis ar išeikis – būsi geras Žem.
2. intr. N turėti epilepsijos priepuolius. 3. intr. pasidaryti nejudriam, sustingti (iš išgąsčio, baimės): Numiriau mirte iš to išgąsčio Šts. 4. intr. netekti jėgų, leipti (stipriai paveiktam kokio jausmo): Teta vos nenumirė iš gėdos ir apmaudo P.Cvir. Mes ko nenùmirėm juoku Lkm. Aš ko nenùmiriau juokais Erž. 5. intr. prk. išnykti, nebeegzistuoti: Ak, tu saule, mano saule, amžiais nepasiekiamoji! Kam užkūrei jauną sielą nenumirštamais troškimais? S.Nėr. Nors viskas į dulkes smulkiausias pavirs, daina niekados nenumirs rš. ║ nustoti reikštis, netekti veiklumo: Pasirodykite dar esą tautiškai nenumirę rš. Tikėjimas be meilės numiręs yra DP481. ║ tapti nereikšmingam, visiškai neberūpėti kam: Kiti jai jau numirę (kaip ir numirę, neberūpi, dėl kitų jai galvos nebeskauda) J.Jabl. Turiam numirti griekams arba liauties griešyti brš. Griekui ir svietui numirę MKr18. | refl.: Save paniekinęs, pats sau nusimiršta J.Jabl. Aš nusimirčia geiduliamus DK166. 6. tr. mirštant neatiduoti: Numirė karvę jis munie Vn.
◊ blùsos nùmirė (nusìmirė) sakoma labai išsigandus: I blùsos nùmirė, kai pamačiau ateinant vokietį Btg. Man ant pečiaus blùsos nusìmirė Ėr.
\ mirti; apmirti; atmirti; įmirti; išmirti; paišmirti; numirti; panumirti; pamirti; papamirti; permirti; primirti; užmirti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • numirti — numir̃ti vksm. Senẽlė nesikanki̇̀no, nùmirė ramiai̇̃, tar̃si užmi̇̀go …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • numirtinis — numirtìnis, ė adj. (2) mirtinis: Perverta meška užvirto į užpakalį ant keteros su numirtiniu riksmu V.Piet …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • numirtis — numirtìs sf. (3b) mirtis: Tą žiedą iki numirties užlaikysiu I. Nėr, kad kas nuo numirties gelbėt ką galėtų I. Vaidevutis mirė, o po jo numirties nebuvo jau visuotinos valdžios giminėje rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pastatyti — tr. K, Rtr, Š, KŽ; H157, H, R, MŽ, N, I, M, LL156, L 1. vertikaliai padėti, suteikti stovimą padėtį: Jis pastãtė kopėčias NdŽ. Stulpą pastatyti KI121. Kad jisai, rodos, galėtų, iš naujo liepą pakeltų, pastatytų ją ant seno kelmo V.Krėv. Pastatyk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užversti — užver̃sti, užver̃čia (ùžverčia), ùžvertė 1. tr. pargriauti, parmesti: Ėmė muštis, tik pamačiau – Juozas jį i ùžvertė patvory Upt. Kareivis užvertė pavargėlį ir atėmė duoną ir pinigus LMD(Rz). ^ Mažas kelmelis, o užverta vežimą S.Dauk. ║… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvirsti — išvir̃sti intr. 1. D.Pošk, DŽ, NdŽ, KŽ pargriūti, parpulti ant žemės, ant šono: Argi tasai, kursai išvirsta, nebatsikela I. Bubt ir išvir̃to sūnus beeidamas J. Iš kulšei koją esu išdaužusys, išvirtau ant ledo Ms. Ans išbalo išbalo, aukštynelkas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsakyti — 1 atsakyti NdŽ 1. tr. SD214, H156, R, Sut, J, K, Š duoti informaciją į klausimą: Atsakau, atsakymą duomi R54. Ir va ką jis man atsakė paklaustas Blv. Kaip klausia, teip ir atsãko Ds. Klausiau ir jį, bet nieko neatsakė J.Jabl. Kurmonas atsãkė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvirsti — atvir̃sti intr. K 1. M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Lnk, Nv, Als, Dglš, Pl, Brš, Dg, Dsm pargriūti, parkristi (ppr. aukštielninkam) iš vertikalios padėties ant žemės: Pakinkliuosna kaip davė, tas ir atvir̃to aukštielnykas Krs. Džinkšt kūloku galvon – …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdvėsti — 1 išdvė̃sti, ìšdvesia, ìšdvėsė intr. 1. SD446, K visiems išstipti: Žąsyčiai ìšdvėsė J. | Baigia visi kopūstai išdvė̃sti (išdžiūti neprigiję) Rm. ║ nugaišti: Ìšdvėsė kumelė Brsl. Bestija iždvėsusyji ... mėšlyne pamesta DP583. 2. menk. numirti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išstipti — išstìpti intr. 1. N, Š, Rtr, NdŽ, Trgn daugeliui nudvėsti, išgaišti: Visi jo gyvoliai išstìpo, t. y. išdvėsė J. Išstìpo [viščiukai] vienas per kitą – liko tik keturi Slv. Kiaulės liaukom apsergsta, numėlynuoja i išstem̃pa Klt. Vėžių daug… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”